Rožės tai gėlyno puošmena, žavi savo prabanga, spalvų bei žiedų gausa. Nuo nykštukinių rožių-30 cm aukščio iki aukštų krūmų ar laipiojančių rožių, kurios gali užaugti iki kelių metrų aukščio.
Rožės gana reiklūs augalai,tad norint turėti išpuoselėtą rožyną reikėtų atsižvelgti į tai:
- geriausiai pasirinkti tas veislės, kurioms jūsų sode būtų geriausios sąlygos augti.
- suraskite tinkama vietą jai augti, kad užtektų pakankamai saulės, trąšų ir nebūtų vėjuota. Rožės sunkiai augs atvirose žemumose , bei jei šaknys nuolat mirks vandeny
- jei sodinate skirtingų veislių būtina atsižvelgti į žiedų spalvas ir krūmo didį, nes kai kurios veislės užauga net iki 6 metrų aukščio.
Prieš sodinant:
- dirva reikia sukasti gan giliai, o į duobes pripilti rupaus komposto, durpės ar perpuvusio mėšlo.Tinkamas dirvožemis – lengvas priemolis (pH 6–6,5), turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Negalima sodinti naujų sodinukų į vietą, kurioje prieš tai rožės augo daugiau nei 10 metų(dirvožemio būklės,ligų, bei kenkėjų)
- valandą prieš sodinimą pamerkti į vandenį, nukirpti pažeistas, negyvas šaknis. Tinkamiausias laikas sodinti – pavasaris ir ruduo, tačiau sodinukus augintus vazonėliuose galima sodinti visą šiltąjį sezoną. Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta būtų apie 5 cm po žeme ir gerai palaistyti
- rožės turi turėti daug erdvės augti
- prieš žiemą būtina apdengti žemių/durpių kaupu, o pavasarį nutirpus sniegui būtina atsargiai pašalinti žemes
- rožes genėti reikia kiekvienais metais, žiedus krauna ant pernykščių šakų ūglių( genima gerokai patrumpinant stiebus,kad išaugtų jauni, sveiki, tvirti ūgliai)
Rožių ligos
- Tikroji miltligė (Sphaerotheca pannosa Wallr. Lev.). Liga atsiranda tuomet, kai rožės auga pavėsyje,per tankiai susodintos, silpnai laistomos , pertręštos azoto trąšomis, taip pat po staigių oro temperatūros pasikeitimų, ypač po šalto ir ilgo lietaus. Ligos požymiai lapai apsitraukia baltu pelėsiu, vėliau riečiasi, deformuojasi.
- Netikroji rožių miltligė (Peronospora sparsa Berk.) Ligos požymiai: lapo viršutinėje pusėje atsiranda geltonai rudos arba nešvarios purpurinės spalvos netaisyklingos, kampuotos dėmės, kurios vėliau išdžiūsta, o apatinė lapo pusė apsitraukia pilkai baltu pelėsiu. Pažeisti lapai deformuojasi. Po kažkiek laiko stiebai pradeda pūti, džiūti.
- Deglige (Coniothyrium wernsdorffiae Laub.) daugiau serga lauke augančios rožės. Stiebai atrodo lyg apdeginti.
- Juodasis lapų dėmėtumas (Diplocarpon rosae Volf.) Ligos požymiai: ant lapų atsiranda stambių, apvalių, tamsiai rudai juodų dėmių, kurių pakraščiai gijomis įsiterpia į sveiko lapo audinį.
- Rūdys (Phragmidium disciflorum (Tode) James) puola rožių lapus ir stiebus. Ligos pažeisti lapai nukrenta, krūmai labai susilpnėja ir nustoja žydėti. Požymiai: apatinėkžje lapo pusėje matomos oranžinės sporos.
- Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Fr.) —Liga požymiai: pažeidžia rožių žiedus ir stiebus : paruduoja, nustoja augti ir apsitraukia pilkais pelėsiais. Šakos ir žiedynkočiai pradeda lūžinėti.
- Filostiktozė (Phyllosticta rosarum Pass.). Antroje vasaros pusėje ant lapų atsiranda daugybė tamsių arba raudonų dėmių, jos gali atsirasti ir ant lapkočių bei žiedynkočių.
- Bakterinis vėžys (Agrobakterium tumefa-ciens (Sm. of Town.). Conn.) pažeidžia šaknų sistemą,požymiai gumbuotos/karpuotos ataugos.
- Žiedų bakteriozė (Pseudomonas syringae v. Hall.) žiedai tampa dėmėti, neprasiskleidžia, nudžiūsta
- Geltonoji mozaika —pažeisti lapai išilgai gyslų pagelsta, ant jų atsiranda apvalių bei ąžuolo lapo formos šviesiai žalių, gelsvų arba balsvų dėmių,lapai deformuojasi.
- Rožių vytulys. Ligos požymiai: ant lapų ir jaunų ūglių atsiranda apvalios nekrozinės dėmės. Viršūniniai lapai susisuka, pradeda vysti ir džiūti. Ūglių viršūnės paruduoja, stiebai šviesėja, pasidaro lyg peršviečiami.
- Rožių dryžligė. Ligos požymiai: lapus išmargina šviesiai žalios dėmės arba dryžiai, daugiausia prie pagrindinių gyslų, dėmės dažniausiai būna šviesiai rudais, rausvais arba juosvai rudais pakraščiais, lapai pradeda vysti ir kristi.
Prevencinės priemonės nuo ligų:
- Nepertręšti azotinėmis trąšomis
- Nesodinti per tankiai
- Pavasarį ir rudenį purkšti vario sulfatu ar Bordo mišinius, sugrėbti nuvytusius lapus ir juos utilizuoti
- Nugenėjus dezinfekuoti žaizdas
- Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus naudoti fungicidus
Rožių kenkėjai
- Rožinis didysis amaras (Macrosiphum rosae L.).
- Rožinis lapsukis (Cacoecia rosana L.). Tai smulkus su rusvais raštuotais priekiniais ir pilkais užpakaliniais sparnais naktinis drugelis.Pasirodo gegužę.Minta pumpurais ir lapais
- Rožinis geltonasis pjūklelis (Arge rosae L.). Tai geltonos arba oranžiškai rudos spalvos su plėviniais sparnais vabzdys. Jų lervos paprastai būna išsilenkusios „S“ raidės pavidalu. Jos graužia lapus iš kraštų, dažniausiai palikdamos tik stambiąsias gyslas.
- Rožinis skydamaris (Aulacaspis rosae Bouch) visą laiką gyvena ant šakučių žievės.Siurbia augalo sultis.
- Voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae) čiulpia augalų sultys apatinėje lapo pusėje. Lapai pasidaro pilkai rudos arba gelsvos spalvos, apatinė jų pusė apsitraukia plonu voratinkliu.
Voratinklinė erkutė
Prevencinės priemonės nuo kenkėjų:
- Žalias kalio muilas
- Insekticidai
- Fitosanitarija